Operetė “Silva”

2 dalių operetė

Jano Frido ir Michailo Mišino tekstas pagal Leo Steino ir Bela Jenbacho libretą
Eilės Vladimiro Michailovo, Dmitrijaus Tolmačiovo
Vertė Vida Rekienė

Režisierė RŪTA BUNIKYTĖ
Dirigentas VIRGILIJUS VISOCKIS
Scenografė ir kostiumų dailininkė KOTRYNA DAUJOTAITĖ
Šviesų dailininkas AUDRIUS JANKAUSKAS
Choreografė INGA BRIAZKALOVAITĖ
Chormeisterė RASA VAITKEVIČIŪTĖ

Viena žymiausių I. Kálmáno operečių – „Čardašo karalienė” – buvo pradėta rašyti 1913 m., kai vieniečiai L.Steinas ir B.Jenbachas pasiūlė kompozitoriui pjesę „Tegyvuoja meilė”. Entuziastingai pradėtą darbą nutraukė I Pasaulinis karas – beprasmiška kurti himną meilei, kai Europoje griaudėja patrankos, o laikraščiai nuolat spausdina žuvusiųjų sąrašus. Tačiau po nedidelės pauzės, 1915 m. lapkričio 17 d. Vienos „Johann Strauss” teatre įvyko „Čardašo karalienės” premjera. O po jos – triumfo žygis per apkasais išraustą Europą. Operetė buvo pastatyta visuose, net ir skirtingose barikadų pusėse kariavusių šalių teatruose.

Pirmąja Silva Varesku tapo dainininkė Mici Giuntler. Po poros mėnesių Metropol teatro primadonai  Frici Masari plojo Berlynas, 1916 m. Šari Fedak suvaidino Silvą Budapešte, 1917 m. operetė sensacingai buvo sutikta Stokholme, pagrindinį vaidmenį atliko Elna Gistend. Tais pačiais metais operetė atkeliavo į Peterburgą ir buvo pastatyta „Vasaros buffa” teatre. Čia dėl pamesto titulinio klavyro puslapio „Čardašo karalienė” buvo pavadinta pagrindinės veikėjos Silvos vardu ir toks operetės pavadinimas paplito daugelyje Rytų Europos teatrų.

Operetės melodraminis siužetas atspindi vieną ryškesnių to meto socialinio gyvenimo aktualijų – konfliktą tarp raiškios asmenybės ir snobizmu persmelktos visuomenės, tarp varjetė artistės Silvos ir aristokratų elito, niekinančio sceninį amatą. Kaip ir būdinga žanrui, audringa meilės istorija perpinama smagiais ir intriguojančiais pokštais. Siužetas turi realiais faktais grįstą pagrindą: pagal to meto statistinius duomenis, rinktus nuo 18 amžiaus, su šypsena tenka konstatuoti, kad Austrijoje-Vengrijoje įspūdingas skaičius kunigaikščių, grafų ir baronų buvo susituokę su aktorėmis, dainininkėmis ir varjetė šokėjomis…

SILVA VARESKU Marija Arutiunova, Ieva Goleckytė, Raminta Vaicekauskaitė,

EDVINAS VALERHAIMAS Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Ramūnas Urbietis,

BONIS KONČIANU Rapolas Baranauskas, Martynas Beinaris,

STASI EGEMBERG Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Monika Pleškytė,

FERIS Raimondas Baranauskas, Giedrius Prunskus,

MIKSA Kęstutis Alčauskis, Žanas Voronovas,

ANHILDA VALERHAIM Raimonda Talat-Kelpšaitė, Nomeda Vilkanauskaitė, Rita Preikšaitė,

LEOPOLDAS VALERHAIMAS Tomas Ladiga, Gediminas Maciulevičius,

VIOLETA EGEMBERG Giedrė Juknevičiūtė, Laimutė Kuzmickaitė,

VILHELMAS EGEMBERGAS Dainius Bervingis, Ramūnas Šimukauskas,

RONSDORFAS Žygimantas Galinis, Modestas Sireikis, Dainius Bervingis

NOTARAS Danielius Vėbra, Martynas Stankevičius
Varjetė artistai, svečiai, tarnai – choro ir baleto artistai.