Daugeliui alytiškių nostalgiją kelianti buvusi menininkų kavinė “Pušis” netrukus ir vėl atvers duris. Daugelį metų užmirštą ir apleistą erdvę atgaivinti nusprendė alytiškė Gintarė ir prancūzas Simon, jau keletą metų gyvenantis Dzūkijos sostinėje. Pora tikisi, kad jaukiai įrengta ir iš pagrindų atnaujinta kavinė taps ne tik vieta smagiai pavakaroti, tačiau ir viena įdomiausių kultūros erdvių Alytuje.
– Kodėl nusprendėte imtis tokio verslo? Juk kavinių ar barų Alytuje yra lyg ir pakankamai.
Gintarė: Mums trūko vietos, kurioje galėtumėm ne tik pavalgyti, bet ir pabendrauti, pasiklausyti geros muzikos. Norėjosi Alytuje sukurti kultūrinę erdvę, juolab, kad šita kavinė žinoma labai seniai ir žmonės vis dar ją prisimena.
– Kokia buvo pradžia? Ką pamatėte atėję pirmą kartą?
Simon: Pirmą kartą čia apsilankėme daugiau nei prieš pusmetį, ir tai buvo visiškai tuščia erdvė – nei grindų, nei lubų. Bet mums labai patiko ši vieta, ji juk turi savo istoriją. Kaip vėliau pastebėjome, visi kurie kalba apie šią kavinę, prisimena ją su nostalgija. Jau dabar sutinkame vyresnių žmonių, kurie labai domisi, kas čia bus. Manome, kad naujoji “Pušis” patiks tiek patiems vyriausiems, prisimenantiems senuosius laikus, tiek jaunuoliams, kurie nori kažko naujo ir įdomaus.
Gintarė: Kai pirmą kartą atėjom ir nors čia buvo vien tik plytos ir visiškas “bardakas”, bet kažką iškart pajutome – buvo malonu ir jauku. Iškart pamatėme, kad čia galima kažką padaryti, todėl net nekilo minčių ieškoti kitos vietos.
– Ar išliks senasis pavadinimas?
Gintarė: Taip, kaip tik šiuo metu renovuojame seną ženklą. Nors jei kalbiesi su žmonėmis ne iš Alytaus ir jie klausia, koks bus pavadinimas, išgirdus, kad “Pušis” gana keistai pasižiūri.
– Ar dar daug darbų liko? Kada atidarymas?
Gintarė: Tikimės, kad šį mėnesį tikrai sugebėsim visus pakviesti į atidarymą.
Simon: Beliko nudažyti vieną sieną, sudėlioti baldus ir tada jau prašyti visų leidimų. Tikimės, kad jie netaps didžiausia kliūtimi.
– O kodėl pasirinkote būtent Alytų? Juk pradėti verslą čia ne taip paprasta, o ir perspektyvos neaiškios.
Gintarė: Čia jau klauskit Simon. Kelis metus niekaip “neištempiau” jo į Vilnių (juokiasi), likom čia.
Simon: Pirmą kartą čia atvažiavau prieš 9 metus, mat tuomet susipažinau su Gintare Danijoj, kur studijavom. Miestas man pasirodė labai jaukus, paprastas, aplink daug gamtos – man jis patiko, nors patys alytiškiai apie Alytų taip gerai neatsiliepė. Pradėti verslą čia – labai paprasta, o perspektyvos – tam tikra rizika. Tai gali pavykti arba ne, tikimybė maždaug 50 ir 50. Bet manau, kad labai daug priklauso ir nuo tavo darbo. Juk daug kompanijų Alytuje dirba ir gyvuoja gana gerai. Tik gaila, kad ne visi miestelėnai tai mato ir vertina, o dažniau kalba tik apie tai, kas neigiama. Aš linkęs matyti šviesiąją miesto pusę, todėl čia ir kuriame verslą.
– Kokia bus pradžia? Ar jau planuojate renginius?
Gintarė: Jau yra sąrašas grupių, kurios Alytuje jau yra grojusios, tai daugiau rokas, metalas. Tai keliaujančios grupės, kurios kažkada važiavo pro Alytų ir mielai sugrįžtų dar kartą. Tai daugiausiai užsieniečiai – lenkai, rusai, italai, prancūzai. Jie nori Alytų aplankyti dar kartą. O atidarymą planuojame daryti visą savaitgalį, nes tikimės sulaukti daug skirtingų auditorijų. Stengsimės skirtingais vakarais pasiūlyti vis kitokią programą, kuri vieną dieną būtų orientuota į vyresnius, kitą – į jaunesnius lankytojus. Turime daug draugų, kurie groja džiazą, bliuzą – juos kviesimės vėliau.
Simon: Alytuje sunku surasti grupių, daugelis jų atvyksta iš Vilniaus ar Kauno. Tačiau kalbant ne tik apie muziką, norime, kad ši vieta taptų kultūros erdve – čia lankytųsi maži teatrai, būtų skaitoma poezija, pristatinėjamos parodos, kurių dalyviai betarpiškai bendrautų su pačiu autoriumi. Tokia ir buvo pradinė idėja – kad tai būtų kultūros erdvė, nes Alytuje kultūra yra labai toli nuo miesto centro, pvz. AKKC. Jei ten ir vyksta kokia paroda, juk taip sunku ją pasiekti. O čia viskas miesto centre, labai lengva ateiti.
– Kaip jūs vertinate Alytaus kultūrinį gyvenimą? Ar neatrodo, kad daugelis kultūros įstaigų yra kas sau, o nepapildo vienos kitų kaip turėtų būti?
Gintarė: Tame ir bėda, kad renginius daro daugelis įstaigų, tačiau labai dažnai apie juos mažai kas žino. Trūksta bendros sistemos ar vietos, kur renginius organizuojantys žmonės galėtų susitikt ir apie tai diskutuoti. Dar labai daugelis nesupranta reklamos reikšmės, todėl apie jų renginius mažai kas žino. Mes stengsimės tapti visiems prieinama ir patrauklia vieta.
Kalbėjosi A. Plonytė