Kiek mes fiziškai aktyvūs – tiek ir esame sveiki. Sena tiesa. Pasyvus, nejudrus gyvenimas – daugelio ligų priežastis. Žmogus yra linkęs į tingumą, ketinimą gyventi aktyviau vis nukeliantis vėlesniam laikui, kaip antai „nuo naujų metų“, „nuo gimtadienio“ arba dar abstrakčiau – „reiks čia pradėt kažkada sportuot“.
Ne visi nori, o ir turi galimybes eiti į sporto, treniruoklių sales. Suprantama, kad ne visi gali pradėti dviračio pedalus minti, tačiau visi gali pradėti gyventi aktyviau eidami. Net ne bėgdami, bet eidami. Reguliariai ir tinkamai vaikščiojant (einant) galima koreguoti kraujospūdį, paspartinti medžiagų apykaita, taip mažinti antsvorį, gerinti bendrą organizmo būklę. Atkreiptinas dėmesys „reguliariai ir tinkamai vaikščiojant“. Lėtas pasivaikščiojimas „koja už kojos“ iki parduotuvės ir atgal vargu ar duos ryškių rezultatų.
Pagrindinės taisyklės ir sąlygos, ketinantiems pradėti vaikščioti savo sveikatos vardan:
- Kokiu greičiu eiti? Fizinio aktyvumo specialistai ėjimą linkę vadinti labai lėtu, kai einama 60–70 žingsnių per minutę arba 2,5–3 km/h, lėtu – 70–90 žingsnių per minutę arba 3–4 km/h, vidutiniu – 90–120 žingsnių per minutę arba 4–5,6 km/h, greitu – 120–140 žingsnių per minutę arba 5,6–6,4 km/h ir labai greitu, kai žingsniuojama 140 žingsnių per minutę arba 6,5 km/h greičiu. Vyresniojo amžiaus žmonėms ir gyvenusiems pasyvesnį gyvenimo būdą, rekomenduojama laipsniškai didinti ėjimo greitį, pradedant vaikščioti labai lėtu arba lėtu tempu.
- Kiek nueiti? Pirmomis dienomis reiktų vaikščioti 30–40 minučių. Pamažu ėjimo laiką ilginti iki valandos, o dar vėliau – iki pusantros. 10 000 žingsnių turėtų būti kasdiene siekiamybe ir tikslu, tačiau dėl atstumo, greičio ir dažnumo reiktų pasikonsultuoti su fizinio aktyvumo arba sveikatos specialistu.
- Kiek dažnai eiti? Pradėti reiktų nuo 2–3 kartų per savaitę, išėjimų pasivaikščioti dažnumą didinant iki kasdienių.
- Kaip eiti? Prie pradedant eiti, reikėtų išsitiesti, išplėsti krūtinę, šiek tiek įtempti klubų ir pilvo raumenis, koją statyti nuo pėdos ant pirštų. Nereikia eiti pernelyg dideliais žingsniais. Einant būtina avėti tinkamą avalynę.
Alytaus rajono sveikatos biuras jau antrą kartą kviečia gyventojus didinti fizinį aktyvumą bent einant ir antrą kartą skelbia akciją „Nespėliok. Geriau susiskaičiuok“, kurioje kviečia dalyvauti visus: ir fiziškai aktyvius, ir įsitikinusius savo pakankamu judrumu, tiek ir tuos, kurie dar tik ketina gyventi aktyviau.
Siekiant vaikščiojimu pasiekti teigiamų sveikatos pasikeitimų, reikėtų skaičiuoti žingsnius: kiek nueinama, kokiu greičiu nueinama. Įsitikinusiems savo kasdieniu judrumu žingsnių skaičiavimas padėtų išsiaiškinti tiesą, galbūt nužingsniuojama ne tiek daug, kiek įsivaizduojama. Be abejo, žingsnius galima skaičiuoti ir mintyse arba net pusbalsiu. Tokia savotiška meditacija net rekomenduojama į nerimą, baimes linkusiems, pervargusiems žmonėms. Vis dėlto geriausias būdas sužinoti kasdien nueitą kelią ir jį įvertinti žingsniais arba kilometrais yra žingsniamatis – mažas prietaisas nešiojamas su savimi gana tiksliai padės įvertinti fizinį aktyvumą.
Akcijos „Nespėliok. Geriau susiskaičiuok“ metu kiekvienas Alytaus rajono gyventojas visuomenės sveikatos biure vienai savaitei galės pasiskolinti žingsniamatį ir įvertinti savo fizinį aktyvumą. Tereikia telefonu ( 8 (315) 21 438) arba elektroniniu paštu (info@alytausrajonovsb.lt) susitarti dėl žingsniamačio skolinimosi sąlygų (pasiėmimo laiko, vietos ir pan.).
Kviečiame sužinoti savo fizinį aktyvumą bei neakivaizdžiai susirungti su daugiausiai per savaitę nuėjusiais, kurių vardai ir nueiti žingsniai bus skelbiami sveikatos biuro tinklapyje ir socialinio tinklapio paskyroje. O lygiuotis bus į ką. Praėjusiųjų metų akcijos lyderiai per savaitę nužingsniavo daugiau nei po 100 tūkst. žingsnių.
Dalia Kitavičienė
Alytaus rajono savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro direktorė